When I was twelve, my parents moved

When I was twelve, my parents moved out of London to a small village near Oxford. I was the only Asian girl in my school and I suddenly felt a bit lonely. I became a typical difficult teenager - I hated school and I thought all the would was against me. But two important things happened. I realised that being funny was the best way to make friends. Perhaps if we'd stayed in London I would never have learned how to bee funny And then I had a brilliant Art teacher, Mrs York, who encouraged me to go to Are College. I would probably have left school as early as possible, if I hadn't met her.
However on the day of my college interview in bate,I woke up late. I left the house wearing two odd shoes and didn't notice that my bottle of chocolate milk had spilled all over the paintings in my bag. then when I finally got to the station I got on the wrong train Who knows... if I had gone to Bath that day I might have become a professional artist. But I went to Swindon instead I told the woman next to me on the train about what had happened and she sat and cried with laughter. It turned out she was the producer of a comedy programme on the radio. To cut a long story short, I got an invitation a week later to attend an audition for the show... and the rest,as they say, is history I'm very lucky-my life has been full of happy accidents

ผลลัพธ์ (ลิทัวเนีย) 1:

Kai man buvo dvylika, mano tėvai persikėlė iš Londono į mažas kaimas netoli Oksfordo. Man buvo tik Azijos mergina mano mokykloje ir aš staiga pajuto, šiek tiek vienišas. Tapau būdingas sunkus paauglys - aš nekenčiau mokyklos ir maniau, kad visi ir taip buvo prieš mane. Bet du svarbūs dalykai atsitiko. Supratau, kad yra juokinga buvo geriausias būdas susirasti naujų draugų. Gal jei mes turėjo liko Londone aš niekada nebūtų sužinojo kaip bičių juokingas ir tada man buvo puikus meno mokytojas, ponia York, kurie paskatino mane eiti į yra kolegijoje. Aš tikriausiai liko mokyklą anksčiau kaip įmanoma, jei aš ne susitiko jai.Tačiau mano koledžo dieną interviu bate, aš prabudau vėlai. Aš paliko namus nešioti du nelyginis batus ir nepastebėjau, kad mano pieno butelis, šokoladas buvo išsipylusios visoje tapyba mano krepšys. tada, kai aš pagaliau į stotį aš neteisingai traukinyje kas žino... jei aš nuėjo į vonią tą dieną aš galėjo tapti profesionalus menininkas. Bet nuėjau į Swindon vietoj aš sakiau moteris šalia manęs ant traukinio apie kas įvyko ir ji sėdi ir garsiai juoko. Ji pasirodė, ji buvo gamintojas, Komedijos programa per radiją. Norėdami iškirpti Trumpai tariant, aš gavau kvietimą per savaitę vėliau dalyvauti klausytis rodo... ir Beje, kaip sakoma, yra istorija aš esu labai laimingas, mano gyvenimas buvo visiškai laimingas nelaimingų atsitikimų